Iš dienoraščio 14

Diena į dieną
Grūdo nėra ražienos
Skausmas tik skausmas

PRIEŠPRIEŠOS

Lyg žirgas
Ir kieno gražesnis,
Laukais ir miestais –
Nerenka kelių –
Pavasarį –
Per rudenį it sviestą,
Pašlakstant, žemės
Ir žmonių krauju...

Ir greitis,
Vėjas it šukuotų,
Mašinos plieno
Kaip lemties vikšrais
Gyvenimais važiuoja
Tartum fiesta
Nuo įtūžio
Vamzdžiais karštais... –

Po lygiai sulės,
Kad mylėtų –
Lietaus tiek pat,
Kad nusiplaut rankas;
Tik kryptys
Ir skirtingi priekiai,
Tik reikšmės nevienodos
Paskatos

Ir žodžiai
Nevienodai gina,
Ir motinos
Netekusios sunų... –
Tėvynė juos
Kitaip vadina... –
Nuo ko palaimos –
O nuo ko keikimai
Ant įsčių
Ir iš jų atėjusių vaikų...

Patrankų,
Tankų vamzdžiais
Mirtys žiūri,
Išsprogę veizuliai –
Net baimė užmušta... –
Kareiviai
Iš paskos mašinų gura
Su matais,
Automatais
Ir malda

Į laiką
Ir į suvokimą –
Subombarduoti miestai,
Žemė apleista... –
Norėtus vyrams
Grįžt į kitą rūbą
Ir nesapnuot košmarų
Naktyje...


                      2022-12-20