Giaušė

Giaušė - ne upė, o gryna pretenzija.
Pavasarį - sulig Nerim,
O vasarą - kitoj  dimensijoj
Pametus tėkmę po žolėm.


Per ją tiltelis permestas -
Du telefonstulpiai seni.
Lyg  žvirblis Giaušę perbrendu
vaikystės atminty.

Ir gandras rytą bando dėlę maudyt,
Ir rytą kojas aš merku.
Mažu delniuku dusią gaudau
Giaušėj, kuri pavasarį Neris.