Pavasario žinia – barsukas

Jau kovas pavasario žinią,
Ant Saulės sparnų atplazdena.
Atgiję pakiemių žvirblynai,
Vasario šaltymetį mena.

Žiemos pabaiga vėl besniegė,
Atokaitoj šypsos žibuoklės.
Barsukas pabudęs iš miego,
Įkimba urvyną iškuopti.

Dažnai ten su jais įsitaiso,
Gyventi usuriniai šunys
Ir žvitriosios lapės paplaišę,
Žvėrelio iščiustintuos rūmuos.

O alkį dažniausiai malšina
Pelėnais, varliagyviais, paukščiais.
Išpurto kruopščiausiai kurmyną,
Nereikia šakučių nei šaukštų.

Skanauti kai norisi slieko,
Tai ieško kone visą dieną.
Daug ėda – nutunka iš nieko,
Tad miega ramiausiai per žiemą.

Barsukas nemėgsta ir purvo.
Švaruolis – neleidžia jam plisti.
Kai kovas pabeldžia į urvą,
Žinok, kad jam laikas lakstyti...