POnas TOmas

Ponas tomas kas ryta atsikelia 4 valandą ir eina šerti kiaulių, tačiau kiaulių jis neturi. tai ką jis ten šeria Jūs paklaustumėte ir negavę jokio atsakymo užmirštumėte poną tomą.
        Deja man šį laimė nekliuvo ne tik, kad aš užmiršti POno TOmo negaliu, jis pasirodo dar yra mano ir giminaitis. Kaip  geras anūkas, o gal sūnus atsikeliu irgi 4 ryto pašerti kiaulių. jas pašėręs užsiimu įprastiniais kaimo darbais, pamelžęs šunis ir kates einu kaip kiekvienas save gerbiantis kaimietis pavalgyt vakarienės, tačiau dėl to, kad yra dar tik aštunta valanda ryto negaunu vakarienės, nes nieks jos neišvirė. o kas išvirs 30 metru atstumu niekas daugiau negyvena tik aš ir POnas TOmas. Truputi toliau nuo mūsų gal už penkių namų buvo visas kaimas, aišku, artumas tarp tų namų buvo kaip POno TOmo penkios kiaulės tai už 25 kiaulių eidavom į mokyklą. mokykla prasidėdavo kaip priklauso pirma valanda nakties. būdavo baisu eiti tamsoje, bet grįždavau su tekančia saulę, iškart eidavau kiaulių melžt, pavalgyt vakarienę ir į lova miegot.


Trys metai kai jis gyvena su manimi..., vargšas vaikas..., vienas paliktas šiam griūnančiam pasaulį. prieš tris metus jis buvo kalbus, veiklus vaikas kuris kiekviena diena džiaugėsi kai dievo duota. Trys metai taip greit praėjo, o jokios žymės kad jis suvoktu kas atsitiko, kas dedasi ir ką mes čia darome... nors atrodo gležnas jis turi daug jėgų tai nesunkei man padeda su darbu... gal ir gerai kad tai nutiko.... joks sveiko proto žmogus nenorėtų daryti tai ką mes esame priversti daryti...