****

tiktai
bedugnės
nepraryti...

Aš nejučia pajuntu gėrį
Gyslomis teka padangių mėlis,
gaivus it skėrio ašara.

Mano kojos atžagariai atlenkia pusiaukelę
Tarp karšto smėlio ir verpetuojančio vandenyno
Jos laukia akmens, išveikiančio piktus velnius.


O praviras mintis suskliaudžia...
Nuo lango nubrauktas mėnulis,
Pamatau visišką rojų

Atlupkim nuo sienų tas putas
Bandysime dėlioti marias
Be bangų, išskleisim  paveikslą ligi vinies

Ligi pradžių pradžios
Teptukas rėžia venas
Per pusę lyg šieno adatas

Šoku su lazda per tavo akis
Melski, kad neišdurčiau
Prieblandoje sunku matyti