Skambinu pasakyti –

saldusis namo plentas karamelizavosi. Plikšala.
Vairo stiprintuvas kuoktelėjo. Neklauso.
Kartoju, niekur nevažiuok. Namie lik. Šalia
pasidėk žurnalų, išsivirk blausų

gėralą kokių nors žolių arba tiesiog turėk grogo,
paskutiniame pusvalandyje griovį
susirado keletas, kuriems protelis nusprogo,
na, stogą nurovė,

jau sutikau keletą greitųjų,
nepanašu, kad būtų labai skubėję,
bet su sirenom, na gerai, tu jų
negirdi dar, pūga pėdsakų globėja,

bet vairuojančiųjų kankintoja,
man dar liko keliolika km, valanda, vadinasi,
vilkstinė priekyje vis tankyn, tu ją
pamatytum – išsižiotum, ledynuose

pašvaistės, o šiame kelyje akina,
o tada saugokis, o kartais melskis, asmuo gi,
toks rudens nevėkšlos įpėdinis,  žiemą tekiną
vijo, o ji atbėgo ir man į nugarą smogė.