Aha, Lenino anūkai kurgi bus skirtingi, kai vieną tėtį turėjo. Taip ir ta mokytoja leninuką padirbo jo labui. Yra toks antstolis Nikolajus Aleninas, prisiminiau. Atgimė.
Beje, visada rašant žodį Skirtingos apsidairau ar nestovi už nugaros lituanistikė (gal žodis lunatikė yra sinonimas lituanistei?). Ji sakydavo, kad tokio žodžio kaip Skirtingas nėra, radus iškart rašydavo klaida, nubraukdavo, palikdavo klaustuką arba apsiverkdavo. Ji sakydavo visi mes vienodi, nėra jokių skirtingų. Buvo įsitikinusi leninistė. Lituanistė leninistė komunistė. Po devym pirmų tapo konservatorių deputate. Pasidirbo nesantuokinį ir grįžo į mokyklą. Direktoriaut.
Skaičiau, kad baimės priešprieša yra tikėjimas, drąsa. Tikėjimas gi yra pasitikėjimas Dievu. Kai susitelkiama į save, panyrama į savo problemas, bet keliant akis į Dievą, žinoma, kad Jis pasirūpins mažatikiais. Gi apie lelijas prisimint...