Romos piliečiai
veltėdžiai
kraujo arenoj ištroškę
gladijaus adrenalino
ką tik laukinis barbaras
germanas
lokį patiesė ant smėlio
guli sulaužytas
laukia chirurgo
lokio letenų patiekalą
poetui Gajui Valerijui Katului
jo eilių sužavėta
kad apie ją kilmingą matroną
ne apie Lezbija
jis parašytų:
“ ... Tiek smiltelių nėra smėlynuos libų,... ”
Gajus Katulas
Lezbijos juodus plaukus bučiuoja
judesių grakštumas ir šokis
gyvatės pabučiavimui prilygsta
eisena jaunos kumelaitės
neturi vilties kilmingoji Julija
neturi
jos vyras
gali priversti drebėti pasaulį
liepti Katului nusižudyti
nesuvaldys Julijos geismo
poetas menkas kareivis
jam net cirke bloga darosi
Lezbija būtinai permiegos
su žaizdotu veteranu
triumfatoriumi
nors ir kreivos jo kojos būtų
neturi vilties Gajus Katulas
neturi
negali turėti jos vienas
Romoje meilė dar negimė
tik kraujas ant smėlio
tik gladijaus adrenalinas
neištikima
rašo stiliumi ant vaško
garuoja skani lokio letena
visi Libijos smėlynai,
neužpustys…