Turėjai būti gurmanas, jog regėjimui patiekei pastogėje
Pilnatį kregždžių
Atrodo, turėjai būti poetas
Sukurdamas šerkšną
Ant stiklo rainelės
Matyt esi genijus, nes sugebėjai suderinti stygas,
kas rytą nubusti vis kitas.
...
Mūza, tu nulupi vizijai odą
Iki sniego sutrupini
Praregėjimus kaukolėj
Sukalibruoji tikslumą susigūžusios minčių skalpelio linijos
O tada pasineriu
Burti
Kartais jaučiuosi
Popierinis laivelis kūdikio voneles verpetuose
Arba, kaip žodžiai tušti atsitrenkęs į tylą subyru,
Bet susirinkęs save
Išspręndžiu iškilusią lygtį
Mano spalvos tavy sproginėja,
Kaip pjaunantis odą skeletas