Pasineriu burti

Turėjai būti gurmanas, jog regėjimui patiekei pastogėje
Pilnatį kregždžių

Atrodo, turėjai būti poetas
Sukurdamas šerkšną
Ant stiklo rainelės

Matyt esi genijus, nes sugebėjai suderinti stygas,
kas rytą nubusti vis kitas. 
...
Mūza, tu nulupi vizijai odą
Iki sniego sutrupini
Praregėjimus kaukolėj
Sukalibruoji tikslumą susigūžusios minčių skalpelio linijos

O tada pasineriu
Burti

Kartais jaučiuosi
Popierinis laivelis kūdikio voneles verpetuose

Arba, kaip žodžiai tušti atsitrenkęs į tylą subyru,

Bet susirinkęs save
Išspręndžiu iškilusią lygtį

Mano spalvos tavy sproginėja,
Kaip pjaunantis odą skeletas