Pasakykit, kaip pasiekt man dangų mėlyną,
Kaip paglostyti man debesis švelnius?
Šiaurės vėjas iš paskos man tyliai sėlina
Ir nuvaro tolyn debesų kalnus.
Lapai sukasi iš lėto, žemėn leidžiasi,
O beržai šakas sudėjo, kaip maldoj.
Ir, atrodo, kad berželiai tyliai meldžiasi.
Pažiūrėkite, koks nuostabus ruduo!
Pasakykit, kaip pasiekt man dangų mėlyną,
Kaip paglostyti man debesis ranka?
Per vaivorykštę kažkas jau, matau, pėdina,
O aš žemėje likau dabar kol kas!..
Ir vis tiek pakilsiu aš į dangų mėlyną
Per vaivorykštę pramintu takeliu!
Nežinau, kodėl aš šį takelį dievinu?
Gal todėl, kad ten priskinsiu tau gėlių!