Antgalį dar papildomai pagalanda
ir tada –
ne, ne nuodą –
ta adata ydą į odą įbeda.
Ir palieka fantazijai landą.
Nebūtinai tik juodą.
Kaip būdą anai akiai gaut gidą
į ledą gūdų
vidinio pasaulio muziejų pertvarkiusį aidą
ir tai įtakojusiųjų plejadą,
kuri praeidama nerimo šunis lodo,
pamatyti, lygiagrečiai taip pat ir kaip išsklaido
lyg išankstinę tylą etiudą,
o tas mėgdžioti bando tiradą,
kuri visa apie beveik nuogą sodą,
o šiam nuogumo niekada
ne gėda.