Prabėgo žavingas ruduo,
Tapydamas gamtą spalvingai.
Paliko nuplėštus lapus
Likimui gan negailestingam.
Kaštonai, klevai apleisti -
Šakelės be apdaro liko.
Kur dingo tas grožis gėlių,
Kai vasarą skleidės laimingos?
Nerimsta Vilnelė srauni,
Matydama liūdinčią gamtą,
Tik antims smagu vandeny
Turškiantis, panirt ir išnerti.
Saulutė nušvinta rečiau,
Bet šypsniai tokie jos malonūs!
Vėl žaidžia auksinis ruduo,
Barstydamas žemėn kaštonus.