Kaip reikia vėl ir vėl
išgirsti tavo balsą
varpų skambesy,
regėt karklų
nuo Vilnios šlaito
mąslų žvilgsnį
į dieną bėgančią
gaiviu srautu
akmenimis lengvai,
pajaust kaip iš tavo širdies
vanduo džiaugsmu į Nerį
pro Gedimino kalną plūsta.