Supynės

Saulė išsišiepė. Drąsi, dar vasaros  nepamiršus.
Vėjas, tinklus patvoriuos ir tarp eglių
nudraskęs,
saulei grasina užpūsti. 
Iš rimto.
Jie lygūs - vėjas ir saulė. Tik šito
nežino.
Rudenį vėjas didžiuosis, pavasarį saulė
kvatosis.
Tuokart paskutinė bus ji, ta,
kuri juokiasi.
Taip ir tąsosi saulė su vėju.
Supynės.