Vaikystė Kaune

Sako, kad smuikininkai neturi vaikystės.
Mano šeima gyveno miške. Tekėjo upė. Sniegas krito nuo medžių. Tėtis išėjo su slidėmis ir negrįžo.
Mama ilgai laukė. Po to mes atsidūrėme mieste.
Muzikos mokykloje norėjau groti akordeonu. Instrumentas kuriame tilpo medžiuose kabantis rūkas, iš stirnos šnervių besiveržiantys balti debesys. Man priminė miško melodijas, žodžius, net garbanoti mokytojai vaikštinėjo mokyklos koridoriuas tarsi miško gyventojai.
Smuiko mokytojas buvo panašus į mano tėvą, todėl pasirinkau smuiką.
Kada mama sužinojo, kad pasirinkau smuiką  ji labai džiaugėsi.
O  prieš mano pirmą koncertą ji man padavė seną smuiką.
“ Tai tavo tėvo smuikas. Saugok jį”