Pokalbis

Labas vakaras. O, sveikas, na ir vakaras!                                                 
Seniai nesimatėm. n metų.  n plius vienas.
Veido oda atrodo sveika. Ras
veidrodis raukšlelę, paryškėjusias venas,

dar kokią nesąmonę, gal cigaretę?,
mečiau, bet po burnelę – kodėl ne?,
po Margaritą? Šiame bare tie
kokteiliukai kaip debesys vaiko sapne,

tai kas naujo asmeniniame?, nes darbe
naujienos – kitam kartui, viduje kas?,
pamažu tampama persona svarbia?
Darboholikas, pedantas, maniakas,

kruopštumas kartus, kantrybė karti,
tik penktadienio vakarai iki paryčių
saldūs, malonumą kaip malkas kerti,
manai truputėlį riečiu?,

na, gal truputėlį perdedu, šiek tiek, vos,
bet paklausa ūžesiui dar tokia pat vis,
žinoma, jau nebeišgeriu tiek pat kavos,
ir, sunku patikėt, bet nebijau vienatvės,

netiki?,  bet kuo toliau, tuo
dažniau ieškau atodangų atokių
su skardžiais ar šlaitais, kad žvilgsniai keliautų
į tolį, horizontams pirmumą teikiu,

kalnai – be konkurencijos, taip pat kopos,
jei vanduo didelis, dar geriau,
mintimis ieškau kažko, pas
ką pasilikčiau ilgam, kartais atrodo – beveik miriau,

o kartais net laukiu to.
Na, bet, supranti, kažkaip išgyvenau tai,
kartais paleidžiu vaizduotę, kad pasiplaukiotų,
o norai... jie vis dar tokie pat astronautai,

na o tu, o tu?, staiga kažkaip apniukai,
tiek to, einam į lietų, turiu didelį skėtį,
o tai, dėl ko tyli, šiandien jau vieni niekai,
kai kurių gyvenimų biudžetai tiesiog skylėti.