2. Mane užkabino mikrochirurgų paminėjimas. Ir čia aš noriu išsakyti savo poziciją. Ne spaudai. Todėl išjunkite kamerą. Gerai. Pradėsiu nuo jų parengimo ir ar tikrai tai yra reikalinga. Įsivaizduoju, kad vieno mikrochirurgo išmokslinimas kainuoja valstybei apie penkiasdešimt tūkstančių. Tikslumas šiuo atveju nėra svarbus. O kiek kainuoja vieno žmogaus gyvybė? Labai lengva apskaičiuoti. Tereikia susumuoti visas laidojimo išlaidas ir žinai, kiek kainavo tas ar kitas statistinis vienetas. Įtrauki į sąmatą viską: karstas, vainikai, gėlės, salės nuoma, kunigas, giedotojai, pietūs ir kiekvieno lydinčio sugaištas laikas laidotuvėms, kurį jis būtų praleidęs darbe ir kažką gaminęs, tas laikas padaugintas iš valandinio užmokesčio pridedamas prie visos sumos. Čia dar nepaminėjau svarbius asmenis, tada prisideda policijos vaidmuo, reguliuojant eismą, televizijos diktorių darbas, žurnalistai ir taip toliau. Bet svarbių žmonių yra, sakykim, dešimt procentų nuo visos visuomenės, taigi, aš viską mintyse susumuoju ir gaunu vidutinę žmogaus kainą penki tūkstančiai.
Ką tai reiškia? Jeigu kiekvienu nelaimės atveju mes naudosimės mikrochirurgų paslaugomis, kai vietoj to, leistume žmogui ramiai numirti, tai tik po dešimties mirčių mums apsimokės vieno mikrochirurgo parengimas. Čia jeigu trauma mirtina, o jeigu tik rankos ar piršto prisiuvimas, tai išeis keli šimtai berankių, kol tas atneš mums pliusą. Ar aš ne taip kalbu? Nežinau. Bet pereikime apskritai prie globalios medicinos reikalingumo. Mes išmoksliname daugybę daktarų, išmetame į balą milžiniškus kiekius pinigų, kai tuo tarpu gamta pati sprendžia, ką palikti, kam jau laikas išeiti. Taip yra gyvūnijos pasaulyje. Tik mes staiga susigalvojome, kad turime būti aukščiau Dievo ir ėmėmės spręsti gyvenimo klausimus. Mano galva tai absurdas. Manau, tereikia palikti tik pirmą būtinąją pagalbą, kad palengviti skausmus ir aptvarstyti žaizdą. Ir tai iš pradžių galėtų būti tik dalinis valstybės apmokėjimas. Tarkim pirmą kartą iškviesti gydytojai tave aptvarsto ir suleidžia pirmą dozę nuskausminamųjų. Vėliau gi kiekvienas žmogus turėtų visada nešiotis su savim bent vieną tvarstį ir vieną ampulę nuskausminamųjų. Atsitikus kažkokiam nelaimingam atvejui, iškviečiama greitoji pagalba ir jei tu turi tas privalomas priemones, jie tave aptarnauja, kitu atveju ramiai nuvažiuoja toliau. Taip turėtų būti. Tokiu būdu gydytojų paklausa būtų minimali, sakykim, milijoniniam miestui užtektų šimto gydytojų arba gal net felčerių ir seselių. Valstybei nukristų didžiulė finansinė našta ir atsakomybė. Atsakomybė pereitų į Dievo rankas, kaip buvo ir iki šiol. Taip buvo visada.
Žmonija nuo likusio gyvūnijos pasaulio išsiskiria būtent tuo, kad bet kokia kaina siekia prailginti savo buvimą Žemėje ir būtent į tą tikslą orientuota visa jos veikla. Pavyzdžiui, visi mokslo pasiekimai yra tik tam, kad palengvintų žmonių darbą, kad darbas jų neišsekintų ir jie kaip galima ilgiau gyventų: vietoj kastuvo sukuriamas ekskavatorius, buityje visokie virtuvės kombainai, indaplovės, skalbimo mašinos, kavamalės ir taip toliau, o kur dar automobiliai, traukiniai, lėktuvai, lyg žmogus neturėtų kojų ir negalėtų pats įveikti įvairius atstumus. Žinoma, tada jo resursai greičiau susinaudoja ir jis anksčiau priverstas iškeliauti į atliekas, bet gi visa gyvūnija pasmerkta trumpam pasirodymui scenoje, kodėl žmogus turi būti išskirtinis?
Medicina yra praktiškai nereikalinga. Tas visas knisimasis į Dievo teritoriją, moksliniai tyrinėjimai, anatomija, fiziologija, na kam visa tai? Pinigų švaistymas. Tą norėjau pasakyti. Nebent labai minimaliai, tipo, vaistininkai, seselės, vienas kitas daktaras traumų specialistas. Viskas. O visos vidinės ligos – tai yra laipsniškas mirties artėjimas ir priešinimasis tam yra ėjimas prieš likimą.