Verdu troškinį,
noriu rašyti eilėraštį.
fotografuoju gėles Dianos
gimtadienio nuotraukai,
noriu rašyti.
Pamirštu užkaistą puodą –
vyras barasi,
turiu rašyti eilėraštį!
Šeštadienis skirtas namams ir daržams,
išmėtytų daiktų surinkimui.
Arba – arba,
man sako eilėraštis,
buvau pas tave atbridęs,
nuo Liekno pusės žiūrėjau,
kaip statomas namas,
kaip upėtakiai vandenį taško,
kaip sužydo serenčiai, rudbekijos
pastarųjų metų atvykėlės –
šluotelinės hortenzijos
ir kiti Dievo išmislai,
sodyboms papuošti,
vyrams ir moterims pasididžiuoti.
Žemė, žemėlapiai, žvyrduobės –
nelygūs kraštai, per tikslūs,
per sunkūs,
netinka eilėraščiui.
Skintos gėlės netinka,
puodų barškėjimas
vėlyvą savaitgalio rytą,
plikos nuskalbtos pievos – netinka.
Nėr kur sieloms,
kiškiams baikštiems,
pasislėpti!