Girdžiu kartojasi:
„Išsitiesiau per visą Žemės rutulį“, –
bet šitą kartą pajuokos daugiau kaip teksto.
Ar ji dėl to?
O kaip kitaip,
jei Morzės raktą
apkabino rankos sauja.
Vaikėjame abudu, bet AČIŪ,
kad nesenstam.
Sužiuro iš visur šviesa,
o Kengūra, palenkus galvą,
man leidžia žvilgtelėt pro jos akis,
pasakiusi trumpai - drūtai,
kad tiek, kiek paregėsiu
neaikčiodamas, nemirksėdamas,
tai tiek ir bus – gana.
Seansas baigėsi.
Kiek tai užtruko – nežinau,.
bet ir dabar atsimenu,
kaip šaukia pempės viršum Šklėrių balų
kuomet dar lauko daug,
o miškas atokiau,
kuomet prieš šimtmetį
iš Ratnyčios į Kabelius
bažnyčią veža.
Regiu ir vienkiemius
išėjusius iš sodžių,
bet ne visų.
Kad ir Piesčiai ar Dubas...
Degtuko degančio nemesk –
sudegs kaip šieno kūgis visas sodžius.
Ir dar regiu, nelyg kaip vakar
ar kiek anksčiau
sugrįžo iš kelionių Cezaris namo,
regiu, kaip motina
prigludus prie krūtinės
išglosto sūnų, žodžiais išbučiuoja...
Kas sakė, kad Piesčių nėra?
Ne per degtuką sudegė,
per žvakę.