*162108202022

Ežeras *** buvo klampus kaip kisielius,
o sakė, kad indo - ieškoti dugne,
giliai, kur pamesi balsą, klausą, regą.

Išties, tenai ant taburetės sėdi senis
nuskendusioj valtėj pasidaręs stalą,
iš pilno semia it tuščią geria.

Senio neužuodžiu,
nematau, bet draugai
mes seni

Kaip tu, čia
taip žalia
ir nesitikėjau

kiek giliai
dugne tiršta
tamsa

vėsu,
pasiūlo pridegt cigaretę,
tada mes išeinam.

valtelė nuvingiuoja dugnu
palikdama savo gyvatišką
kūno žymę.

- Ankščiau pro čia eidavom iš kitos pusės.
Prieš dugną čia buvo kalnas
ir gyveno šeši broliai

ultramarino sidabro šeimos,
kalne dar buvo miškas.
ir dalinos jie neturėdami vargo.

bet taip jau sudėliota,
kad privalu būti
kuo nė vienas iš mūsų nebus.

Dugne, tarp dviejų pasaulių buvo tvarka.
Tamsoje buvo sunku įmatyti kiek išplauti
seno archyvo rankraščio lapai

bet buvo eiga iš būti į kitą
ir nesvabu iš ištiesų kur
vėl tai virs nieku.

pamiršus, kad reikia
kvėpuoti, ežeras
geria plaučius

o it vaikas besišypso senis
gal šviesą uždegt
paveiksluojasi

mėnesiai
prie stalo
metai

prie ekrano
gyvenimai
pirštai

šiltos
klavietūros
tirštas

dugnas
kaip
emalė

macnus
kaip liežuvis
juodas.

162008202022