Etiudas

Ponai,
pagerbkime NEŽINOJIMĄ ir už jį
taures aukštyn kelkime. Ištiesindami alkūnes.
Kodėl neprieštaraujate? Kodėl nesipiktina niekas?
Taip. Už jį.
Pripratę garbinti daug, nenutuokiate sumišę, kad
nieko nėra sąžiningiau už tikrąjį priešingumą žinojimui,
ne tą, kuriuo abejojama – tas tegul pasilieka
priesaikoms ir paslaptims,
o tą, kuris lyg visata su savo ritmų principais
gal kartojasi, artinantis kam nors arba tolstant
viskam, arba begalių spiečiams šokant ir trypiant,
gal kartojasi tas Nežinojimas Jo Didenybė, Šviesybė
ir visko Valdovas. Nieko nėra sąžiningesnio už jį.
Sąžiningesnio. Pakelkim taures už galvojimo apie jį
švarumą savaiminį. Paskui gersime iki paryčių
už tai, kad nebūtų jokių gal, ponios ir ponai.