Vaivorykštėm nuo krioklių

Balkonuose rūkomos cigaretės
bučiuoja lūpas,
prilimpa,
paleidžia,
sugrįžta.
Gyvenimas balkonuose vyksta.
Nespalvotas.
Spalvotas.
Juodai baltas.
Kartus.
Sūrus.
Vingiuoja.
Kol rūkai.
Kai vaikai
bėgioja,
žaidžia gaudynių.
Tau sakė žaisti gyvenimą.
Nepasakė tik
kaip.
Taisyklių nepadavė.
Žaidėjų kitų
neparodė.
Apsisuko ir išėjo pro duris.
O tu net neprisimeni,
kaip čia
patekai.
Kur gyvenimas
juodai baltas
cukruotas rūgštus
tyliai teka tarp pirštų,
ir vos tik išbyra -
iškart pasimiršta.
Už cukranendrių,
druskos pakelių,
maldų prieš pat miegą,
virtuvėj kai nieko nelieka.
Šešėliai tik
ir taisyklės,
paliktos ant stalo,
kurios pasirodo tik tol,
kol sapnuoji.
O ryte vėl viskas iš naujo -
nuogi bučiniai į tavo petį,
gyvenimas prie balkonų,
po jais ir juose.
Su meile tarp šonkaulių,
įsirėmusia į tavo vidaus organus
ir sulėtintai tekantis gyvenimo vanduo
per tavo kūną
bėga nubėga -
šaltinis tu.
Ieškai vis dar savo ežero jūros ar laivo.
Visas pats išsipildęs
žaidimą bežaidžiantis,
juoke paskendęs,
purslais iškritęs
vaivorykštėm apsirengęs
prieš saulę,
kai gimė karalius,
Elvis atėjo,
o tu visa matei, visa girdėjai
ir pamiršai, kad reikia laimėti.
Ne-reikia.
Užtenka kristi vaivorykštėm nuo krioklių.
Užtrunka.
Kol supranti.

2022 08 16 Nick Cave & the Bad Seeds koncertas, Vingio parkas