Pradėkime nuo infinityvo

Apie plaukymą


išvadint Moną Lizą kekše
gauti ką nors už nieką
plaukti iš anksto iškirstu luotu
vos tik prapliupus lietui

su tavim plauks visos mergšės
visi almodovarai meril stryp
penelopė kruz ir dar ta pirmoji
kruzo žmona
sukryžiuotomis kojom

maišantis vandenims upių letų
siužetams
su tavimi plauks baltos katedros
apšiurusios lietuviškos gatvės
ir iki spindesio nublizginti
pažįstami bei nepažįstami prospektai



/


Sinchronika


kas ne aš?

nesu Ukrainos karo atašė Arestovičius
be kurio  pasakėlių
nė viena padori moteris neužmiega

bet vos pradedu ką pasakot
visos bobos išsyk ima žiovaut



/


Tave praminė Heil Hitler!


kai mėlynuoja panagės
dešifruojamos enigmos

visa esmė yra tame
kur tu įkiši pirštus
nepatiklus Tamošiau
ieškantis stigmų

pamenu kai su metalo krovikais
lipai į mikroautobusą
visi jlipo tu likai vienas

pirštus galima kišt ir į uogienę
bet kada juos tau privėrė
pravažiavus dar vienai fūrai
tu įkišai tarp durų



/


Saulėleidis  toli nuo Saigono


ką tik džiaugsmingieji legionai
stojo į kovą prieš nevilties divizijas

sparčiai lyg svirtys
kris įtvirtinimai
bastionai ir fortai
atėjus valandai karčiai

vaikštinėdami tarp džiunglių paparčių
mes visi jaučiame kančią
tarsi būtume supančioti

krentant napalmui
pasirenkam bėgimo kryptį

ir besileidžiant saulei
svajingai žiūrim
į akis artėjančiai mirčiai



/


Pagoniški vaidenimaisi


važiavom dvirankio pjūklo pirkti

reikėjo jai pasirodyt
ir ji pasirodė

visa mėlyna mėlyna
žolėm apsikarsčiusi
šėtono pana
su dubeniu košės

kaip šįryt regiu

dubuo mano šuns mano Mozės
vardą pana pasisavinus iš Motinos

Marijos rankoje kaulai
ant lūpų miežinės kruopos