Puikūs žodžių žaidimai, tirados
ypatingai, prasmių maskaraduos
pelnę sėkmę kostiumai.., ne Prados,
bet dažniausiai vieninteliai jie.
Taisyklingos lyg iškilmių taurės.
Iš rytų ir pietų, iš apmastymų šiaurės
tos tirados juokingos ir žiaurios,
protas kartais tiesiog someljė.
Tos tirados ištirpsta įbridus
į smaragdus bangų Atlantidos,
o po rūbais pasislepia ydos
ir prasideda šokiai minčių.
Kartais pauzėj į tylą išsprūdus
žioji įtampa, reiškia Bermudus,
trys kampai gali būti per gūdūs
ir guldyti jausmus ant menčių.
Gali jų deriniai ypatingi
pasirinkt netikėtąjį vingį,
apsimetę jog eit tiesiai tingi –
iš tikrųjų tik mėto pėdas.
Apgaulingos taip pat ir jų tiesės,
frazių nuosėdos, drumzlės, putėsis,
aromatas, kur aidu girdėsis
iš gėlių, kurios mena skriaudas.
Ar vanduo, nuo dvelksmų pasišiaušęs.
Ir tai bus ne žaidimai, o riaušės.
Kada kartais turėti geriau šias
žodžių partijas gal net rudas.
Tai tiesiog tokios vizijų rūšys,
šokoladinis būsenos triušis,
priešingybės įkaitusios krušis –
tai kartėlis, pasaulį ardąs,
o tada atsiras tas, kas ryšis,
nors išklausymo net neprašys jis,
iš kišenės, kur laikomos klišės
traukt kitokias švieson tiradas.
Tai nebus paskutinis joks lašas.
Toks patiekalas. Žodžių guliašas.
Toks naktinis apytuštis pliažas.
Kažkoks tipas pakrante braidąs.