Linija. Taškas. Dėmė

Kabėdama galva ant tavo beirstančių siūlų
Matau tavo pasaulį, vaizdą labai niūrų
Teisiu? Ne, ant tavęs aš nepykstu,
Kad ir kaip norėčiau, aš visad tave teisinti imu.

Šetono advokatė.
Kuo toliau tuo panašiau, kad grimstu.
Kartais, kad ir kaip stengiuosi, bet tavęs nesuprantu,
Jei tu čia jau buvai, jei tokį vargą matei,
Tai kodėl, atsakyk kodėl, tu tas pačias klaidas darai?

Išmintis keliauja priešinga kryptimi nuo tavo žingsnių.
Išsigandęs tiesos tu pradėjai vengti žvilgsnių,
Bet ar dėl to tu tikrai naktimis miegi saldžiau,
Ar naktimis mano kabantis kūnas ant beirstančių tavo siūlų atrodo mažiau?