GYVENIMO VITRINOS TEISYBĖ
Einu alėja, visa pasitempus,
išsitiesus, nuo vėjo ir saulės skambanti
styga.
Akys spindi jaunatve, plačiai
atmerkta.
Imkit ir skaitykit, aš nauja
knyga.
Vitrinose švarkai ir suknelės, ir manekenai
švyti.
Man net pavydi.
Ir siluetas - sukumpęs, į kuprą sustumtas, palinkęs, vokai užkritę - mane įkyriai
vis lydi.
Vitrina gyvenimo vis siūlo
teisybę.
Nenoriu priimti.
Išsitiesus visa. Jei galit, prašau,
pamatykit.
Arba, kaip norit.
Dzin.