Dangiško kaleidoskopo šukės
iš tavo širdies
atsiprašo
tų, kam neatrašo.
Dabar restauracija.
Sienos vėl gludinamos,
siūlės dar tvirtinamos -
teks palaukti.
Nors per jas ir veržias žiedai -
nebeištveria.
Veidrodžiai išnešti,
bet ir taip matyti,
kad žydi visos kertės.
Jau ir be veidrodžio gali pažiūrėti
į savo širdies deimantinės briaunos atspalvius -
jie akina savo šviesa
ir džiugina,
kaip jonvabaliai naktyje.
Tu tik kvėpuok,
aš sutvarkysiu visa kita.
Restauracija.
Nepaskubinsi.
Nepaskubėsi.
2020 04 29 Vilnius, namai, skaitant Patti Smith knygą “Tiesiog vaikai”


Justea







