Rugpjūčio trečią šaltis krečia,
savaitėje diena taip pat trečia,
tylu tartum atostogos teatre, čia
viena rodyklė laikrody risčia,
su rodykle kita mes pėsti,
pabrango vynas, ar atpigs?, vargu,
plius kryžkelėj rodyklė kviečia susispiesti,
belieka prisijungti... ir nukrypt, sergu
krypčių pametimu ir man patinka
ar grįšiu nežinoti, ypač jei
vaizdai susigeria į šviežią tinką
įsiminimo menkniekių, plačiai
nuklojusių tarp horizontų plyšį,
kurio nepereita ir vėl, rytoj naujai
bandysiu dar, nors tas rytoj – tai klišė,
kai nuo savęs ne per toliausiai nuėjai.