Nesiginki, nelaužyk manųjų sparnų .
Vis tiek aš išgersiu nektarą iš tavo žiedų.
Nesitrauksiu iš čia, kol saldumą jaučiu.
Paslaptingai, tyliai, be jokių aimanų.
***
Štai pamilo Plaštakė žiedelį.
O aplinkui sukos puikūs drugeliai.
Jis vienintelis josios širdy,
O kiti tegu skrenda toli.
***
Na tai kas ką kiti pagalvos.
Ji svajojo ir dar daug svajos.
Po lengvutės Plaštakės sparnu
Slėpias daug neatskleistų paslapčių...