Nepamirštama

viskas sukasi ir teka
lyg medus per tavo lūpas
kai dobilų žiedai
subyra į pievą
liepos pavakarę
debesys keičia spalvą
ir spiečiasi į vieną būrį
paskui išbarsto lietų
ant ežero paviršiaus
ir lango stiklo
pro kurį
kartais susimąstęs pažiūri
o žvilgsnis nubėga
takeliais tolyn
ir užmiršti
kad vasara neamžina
visada skirtinga
kartais karšta
kartais audringa
bet tik vieną kartą
nepamirštama