Joninės

Vakarėja – saulutė perlipo kalnelį.
Žaros gesta – dairausi žvaigždėtų skliautų.
Lyg šaukta-pašaukta – ilgesys kelią kloja širdelei –
Pasiklydęs paukštelis – toli nuo gimtųjų namų...

Kaip šešėlį braukiu vasarėlės išstypusią žolę,
Byra rasos lyg ašaros žemėn – nuščiūva svirplys. –
Aš girdžiu, kad tylėjus armonika gatvėj prabyla –
Tirpsta toliai kai šaukia „namolio“ kiekvieną vardu... –
- -  -

Parašysiu-rašysiu – rašau aš jums broliai laiškelį,
Žvaigždeles naktyje išdėliosiu eilutėm skaisčiom
Ir dainuoju lyg būtau, kad sėdžiu vaikystės gonkeliuos –
Mes kartu apsiglėbę džiaugsmu ir pilni šilumos...

Parašysiu-rašysiu – rašau aš jums broliai laiškelį –
Bangomis aušros bando nuplauti mintis –
Kaip kad stoviu, aš basas išėjau į skubantį kelią –
Pats rašau, kad jau taip, pats bandysiu jums žinią atnešt!



2014-06-22