Atlėgo karštis, vakaras vėsus.
Aš užsidėjau marškinius visus.
Turėjau tris, deja tik tris,
gailėjaus tiek tik teturįs.
Tris marškinius. Dvi kepures.
Kepurės nieko neišspręs.
Išsyk neužsidėsi jų dviejų.
O apie tris – fantazijas veju.
Dvi kepures, tris marškinius, penkias
mintis, jomis mintims kitoms kenkiąs,
apgaubia vakaras, jausmų krantų
rūke neįžiūrėt po septintu,
o gal vienuoliktu jausmu,
gal patirčių suma sumų,
apsigaubiu – jas išlanksčiau,
žinodamas, kad bus karščiau.