Rašyk
Eilės (77269)
Fantastika (2263)
Esė (1538)
Proza (10803)
Vaikams (2638)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kormilecaitė Kormilecaitė

Palatos

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


MARIJA DONATA


Jau seniai norėjau rašyti apie savo pacientus – tokius įdomius, visiškai tikrus – aš juos matau trumpai, gal tik keliolika minučių prieš operaciją, išsigandusius, tokios būklės, kai negali apsimetinėti, kai nerimas ir nežinios baimė tokie dideli, kad žmogus trumpam atsiskleidžia visas. Būkim teisingi – tai net ne nežinios baimė, o mirties. Ir tuomet kaukių nelieka. Žinoma, dalis mano ligonių tas kaukes iš paskutiniųjų tempiasi ant savo išsigandusių veidų, bet bergždžiai. Tuomet dar įdomiau juos stebėti. Ne, tai tikrai ne mėgavimasis jų savotiška bejėgyste. Aš taip mokausi.
O šiandien tikrai supratau, kad rašysiu. Tam, tiesą sakant, reikšmės turėjo vienas nedidelis vaizdelis, pamatytas prieš kelias dienas ligoninės koridoriuje. Keliolikos sekundžių epizodas. Prabėgdama pastebėjau iš vaistinės išeinantį senuką. Aš juos visuomet pastebiu – senus žmones. Šis senukas buvo labai senas, toks senas, kad jau nebesistengė gražiai atrodyti. Ant galvos buvo juokingas violetinis gobtuvas, aš net pamaniau, kad senelis su skara. Iš po gobtuvo ant kaktos krito ilga, žilų iki geltonumo plaukų sruoga. Striukės buvo turbūt kelios, viena ant kitos apsivilktos. Ir didžiuliai batai. Lauke žiema. Senukas šypsojosi ir sekundei aš pamačiau jo akis. Jos jau viską pasaulyje žinojo. Būna taip.
-Kai per dažnai sušlapini kojas, reikia gydyti gerklę, - užkalbino jis nepažįstamą pagyvenusį vyriškį, rodydamas į savo pirkinius vaistinės maišelyje - o kai per dažnai šlapini gerklę, kojoms blogai.
-Taip taip, ponas, - paskubėjo atsakyti ir pasišalinti kitas senukas. Jis dar nebuvo toks senas, jam dar rūpėjo, ką apie jį galvoja, kaip iš šono atrodo.
Tik tiek.
O po to skaičiau Alberą  Kamiu. Ir vienas sakinys man viską paaiškino.  Paaiškino būtent tai, kodėl aš juos visada pastebiu – senus žmones. „Peržengus tam tikrą amžiaus ribą, kiekvienas žmogus ima atrodyti taip, kaip jis to nusipelnė“ Viskas. To sakinio nereikia aptarinėti, jis tobulas.
Ir man  žmonės, peržengę tą amžiaus ribą, jau patinka. Arba nepatinka. Bet retai kada per tas keliolika minučių palatoje juose matau tik pacientą ir jo ligą. Toks turėtų būt jau visai be nuopelnų. Tik jis ir liga.
Tai gi, palata Nr. 314. Joje prieš operaciją reikia apžiūrėti pacientę. Prieš eidama peržvelgiu ligos istoriją – bobutė, 86 metai. Pavardė, neįdomi, o vardas, štai, pretenzingas – Marija Donata.
Palatoje sėdi Dama. Graži. Ir dabar dar graži, o jaunystėje buvo gražuolė. Akys didelės, atviros bet kokiai žiniai. Tobulos veido formos, palyginus lygi oda. Ji sėdi tiesiai, veidas lengvai įraudęs, net pamanau, kad padažytas. Jaudinasi. Ir bijo. Baimę išduoda dar ir rankos – tvarkingai sudėtos ant kelių. Pernelyg tvarkingai. Jei ne rankos, neįtartum, kad mūsų Damai aštuoniasdešimt šešeri. Pirštai, buvę gražūs, dabar išklaipytais sąnariais, oda, nagai išpuoselėti, bet amžių jau išduoda. Į mano klausimus ji atsako tiksliai, konkrečiai, su vos pastebima mandagia šypsena. Beveik sveika. Beveik - kitaip čia negulėtų.  Atsakymai apie žalingus įpročius, persirgtas ligas - „Ne“, „Ne“. Kelis kartus išsprūsta angliškas „No“. Šmėkšteli mintis – gal nori pasirodyti? Bet ne – paklausta, ar gyveno ne Lietuvoj – lyg susigėsta ir toliau atsako lietuviškai - jaudinasi. Man patinka ši ponia. Ji tiesiog visa spinduliuoja kažkokiu kilnumu. Susitvardžiusi, jokių nereikalingų kalbų, nukrypimų į šoną apie kaimynių ligas ir anūkų šunis. Ji gerbia mano laiką. Aš visiškai nežinau kas ji, kokia jos socialinė padėtis. Aš tik jaučiu, kad prieš mane sėdi Dama.  Ir tai kelia pagarbą ir pasigėrėjimą. Reta TOKIA pagarba, nes dažniausiai ligonį bendražmogiškai gerbi,  gaili, užjauti, netgi kartais pyksti.
Paprašyta pasirašyti po sutikimo tekstu – giliai atsidūsta ir rašosi. Drebantis tas atodūsis. Lyg po nuosprendžiu.
-Viskas bus gerai – raminu. Aš beveik niekada nesakau tokių žodžių prieš operaciją – negaliu to pažadėti – prietaras. Paprastai sakau – viskas turi būti gerai. O šį kart žadu, matau, kad mūsų poniai tai svarbu. Vyresni žmonės turbūt kitaip galvoja apie mirtį. Kol esi mažas, „mirtis iš senumo“ atrodo natūrali,  tolima ir nebaisi. Vėliau ji atrodo kažkokia nereali, kažkam kitam, kažkada negreit. Viduramžyje pradedi dažniau galvoti apie baigtį. Ir jau apie savo. Apie savo vaikų, tėvų. Tuomet, tikriausiai, jos labiausiai ir bijai. O seni žmonės nebijo mirties? Jie jau viską išgyveno? Ir kas tas viskas? Gal jie jau prisijaukino mirtį, susitaikė su ja? Ne. Tikrai ne. Aš matau senus žmones – jie ne mažiau nori gyventi. Jie net labi au bijo tos nebūties, nes dažniau apie ją galvoja, nes mirtis tampa vis realesnė, nes tas viskas, kurį jie išgyveno – labai didelis ir gražus ir jį labai gaila palikti. Šnekėdami „vis vien man nedaug beliko“ tik gąsdina nelabąją ir bando su ja susitarti. Gražiuoju.  Aš šito dar beveik nežinau.

***

Ir viskas buvo gerai. Marija Donata po sėkmingos operacijos buvo parvežta į palatą. Kitą dieną aš ją aplankiau.
2022-06-17 12:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-07-08 15:16
zmogus_du
Ir iš kur tie nuopelnai atrodymo, genetika? Pasensti, ir tiek. Žinoma, jeigu eis vartotojas neteisingo gyvenimo būdo, tai snukis išduoda žymiai anksčiau
Svarbiausia, ko gero, išlaikyti šviesų protą, o gražus nebūsi, jei nesi pugačiova su n plastinių operacijų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-07-05 12:57
Homem Aranha
Patiko pasakotojo stilius ir požiūris. Tikrai įdomu daugiau būtų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-06-18 10:12
neberijus
Gera tema. Man ji aktuali ir pagal ligas ir pagal senatvę. apie darbą skaityti ne mažiau įdomu negu apie meilę. mane irgi ne
kartą operavo, gal tos operacijos buvo ne tokios sudėtingos, bet to nerimo nebuvo. Jeigu jūs čia rašote iš profesinės patirties, tai dar įdomiau. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-06-18 09:13
Kalis Natris
Neįprastas tekstas. Ir tema įdomi. Man tas moralizavimas tikrai neužkliuvo - ypač, jei tai pirmasis pasakojimas iš kažkokio ilgesnio ciklo. Manau pradžioje atskleisti autoriaus poziciją tikrai nėra kažkokia klaida - vėliau skaitytojas nori nenori susidarys savo individualią nuomonę.
Mielai lauksiu kitų pasakojimų šia tema:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-06-17 21:08
nygdi
Tema puiki, jei apie šį amžių... Manau, rasite ne vieną lobį, jei ketinate plėsti toliau. Nepaisant dviejų personažų ryškumo, įsiminė tas senstelėjęs ponas, kuris "stumtelėjo" vaistinėje tą už save vyresnį. Kiek daug tai pasako apie požiūri i senatvę. Nelengva rašyti proza, nejuokas aha:)- mintis tokia po Pri komentaro... Rašytojas yra nematomas, tik laidas, kuriuo ateina info ir ištykšta popieriuj. Nusimoralizuočiau tikrai:) Hmm... Dėl jūsų pastebėjimų apie mirties baimę, kiek sudvejočiau gal. Pažįstu žmonių, kuriems tampa nuobodu gyventi ilgai. Aš juos suprantu. Sėkmės:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-06-17 14:07
Kormilecaitė
Ačiū, Pri. Čia pirmas pasakojimas toks gal kiek moralizuojantis, kiek daugiau apmąstymų,išvadų. Lyg ir bandau paaiškinti, kodėl rašau. Kiti yra ir, manau, dar bus labiau apie pačius žmones. Tikrai be išvadų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-06-17 14:01
Pri
Pri
Labai įdomu. Man patinka kai jie akimirksniu permeta vertybių skalę, rašo testamentus ir juos plėšo. Arba pasakoja apie jaunystę.  Tik man atrodo (gal klystu) nevertinkite jų, neskirstykite, nemoralizuokite. Tik parodykite ir viskas. Konstatuokite faktą, o išvadas palikit pasidaryti skaitytojui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-06-17 13:32
Kormilecaitė
Kažkaip nejučiom, po truputį, su dvejonėm ir abejonėm atsiranda "darbo" ciklas. Čia labiau įžanginis, rimčiausias pasakojimas, kiti labiau žaismingi, labiau orientuoti į įdomius tipažus, asmenybes. Gyvesni. Trumpi. Ar tokia tema būtų įdomi? Ar reikia to skaitytojui?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą