Yra žmonių be randų, ir sąmoningų. Jau jų nebeįskels. Ir tai nebūtinai mergaitės, ar berniukai ir Meilė. Veikimo principe, randai atsiranda po sužeidimų, kai žmogus dar nėra sąmoningas, ir neturi vertybių.
Man gali būti skauda, gali, bet jau įskelti, nelabai, ir labai nelabai.
Aš jau turiu savo filosofinį pagrindą, diciplinuoju savo protą, ir jau neįskels.
Tas gurkšnis, nei gaivus nei ne gaivus- tiesiog, dar neiškvėpuotas oras. Kai įkvėpei deguonį, iškvėpei anglies dvideginį, jau iškvėpuotas.
neiškvėpuotas, žinai, kaip vandens.
Neišgertas, norėjau, troškino, bet kitam atidaviau, nes nori kūnas, o man jau nereikia, užteks. (tokia pozicija). Pasakyti sau " man užtenka". "Yra gerai".
Vargšė mergaitė, tyra kaip krikštolas, bet kitų akimis ji tiktai kekšė. O kodėl? Nes perdaug apsitaškę jų akys. Sakau vargšė, nes širdis vistiek kada nors bus įskelta.Gal ne aš ir ne tu, bet vistiek atsiras, kas norės tai padaryti.
Gera svajonė palikti išeinant oro gurkšnį,kad tik jis būt šviežias.
P.s.
Tokį nesvarbų dalyka pamiršau pasakyt, bet fiksavo, skaitydama " Angelai nevėluoja ir dirba žmonių labui. Tokios jų pareigos."- o jie dirba kam?
Dievui, ar Žmonėms? O gal Jie tiesiog, Angelauja, o velniai velniauja(per žmones vieni su kitais bendrauja).
Pri, kalbate nesąmones apie angelus, ką angelai veikia, jų skirtingos paskirtys, jei
lįsti į angelariumą. 44- jų. Yra ir sunaikinantis angelas. Skirtingos paskirtys ir vardai jų skirtingi.)
Tekstas ir apie tai- oro gurkšnis.
Na kai ateina laikas mirti, koks santykis, koks gali būti noras?
O gal į rojų patekti, alų gerti, ir t.t. yra daug eilių, kai liečiama mirties tematika
Nepamatėt?
Angelai,:) juk
Pavadinimas veda į esminį kontekstą teksto.
Mano, ne
O širdies neturinčios brandumo - įskels. Juo labiau, kai vyresni autoritetas, žinantis gyvenimą.
Žinote, Pri, ne kvailume esmė, šiuo atveju, netinkamas žodis.
Dar ne brandžios širdies, ieškančios tiesos-ir dar kaip įskels.
Tas pats principas "tekstai netinkami vaikams" kodėl? Jie kvaili, ar tai jiems gali pakenkti?
Įskelia ne kvailas širdis. Bet kvailiai pavyduoliai jau su suskaldytomis širdimis tai daro.
"Mes juodi, būk ir tu juoda, mes pikti būk ir tu pikta. Aš tikiu- tikėk ir tu, tuom kuom aš tikiu", nu va tokie. :)
Pažeidžiami visi, kai atsidaro,
tačiau, brandus ir pažeistas, išsilaižys kraujavimą, ir neapsinuodys neapykanta, bele kam, o žiūrės tiesiai ir matys aiškiai. Pas mane proza ta tema, bijok savo baimės, ne karo ir ne viruso...
O nebrandus, dar ieškantis tiesos, jau kaip tas vaikas, kurį kreivai nukreips dalykai, kol neturi supratimo, kas yra kas.
Ne, Gunta, ne ne ne! Niekas tavo širdies neįskels, neišpurvins, nesužeis. Tik pats gali taip sau padaryt. Jei būsi kvailys ir patikėsi tų kurie taip sako žodžiais. Jei būsi kvailys ir nežinosi savo vertės, o manysi, kad tavo vertė yra tik tokia, kokią nusako atsitiktinai šalia tavęs atsidūrę. Jei patikėsi, kad, tarkim, mylėti gėda. Mylėti nėra gėda. Vogti, meluoti, šmeižti gėda, bet mylėti - ne. Angelai nevėluoja ir dirba žmonių labui. Tokios jų pareigos.
Galima įkvėpti oro ir vėl iškvėpti, o galima jau numirti, nors galėjai gyventi, bet jau viską žinai apie gyvenimą, ką turėjai šiame sužinoti, karmą atidirbai,
tai tą gurkšnį, kuris jau kaip ir atliko nuo tavęs, gali palikti (jo neįkvėpęs) o jis tavo buvo, reiškia palikti gali kažkam-
Tai palikti neįskeltai (dar patyčių, keiksmų, moralinio smurto nesužeistai,) jaunai širdžiai, kuri žiūri švariomis akimis, kad tą minutę, kai tas purvas bus tepamas ant jos- kad neuždustų, galėtų įkvėpt, o čia angelas tik šast, paims, nuneš toliau ją nuo jų, kol sutvirtės...
ir bus neįskilus, sveika, gyvenimą matys skaidriomis akimis.
O nespės, angelas, patraukti- ir ji patikės kad yra kalta, nešvari, prakekšus kalė... nes taip spjaudė atitinkamame etape, kai pažeidžiama buvo, jauna ir laiminga.
aiškiau.
O patikės- ir įskils širdis, randės, ir kietės randas, ir akys drumzlės, ir po truputį ji pradės spjaudyti, į kitą, kaip į ją kažkada...
Nežinau, Pri, ką daro angelai, gal nepalieka, bet pavėluoja...
Kalbu iš teksto konteksto.
Kai žmogus jaunas, atvira širdimi patiria meilę, yra pažeidžiamas nes atvira širdis, tai ji ir įskyla, apipilta replikom, keiksmais, pajuokom, ir jau gyvena su įskilusia širdimi,
o jei, tuo laiku, būtų jos nepalietęs tas psichologinis išniekinimas, kai buvo pažeidžiama- paskui jau sutvirtėjo, ir įgavo matymą, žinojimą, ko dėka, jokie blogi dalykai nesužeis ir nepažeis.