penkiolika

1

žalios akys
stebeilijas
stebi kaip liejas
rapsų laukai

danguje
ryškūs paukščiai

vienas potėpis
drykst nagu
ir iš lizdo krenta
lukštai
ant naiviai žiūrinčio
katino


2

pastangos
perėjūnės
kai užsimerki
matyti save
visų spalvų
saulėtekiuose

šauki kur flamingai
sakai et flamingai

o viskas
šalia
taip gerviška


3

mintijas erdvė
kaktusų vazonuose
nosimi
į spyglius

plyšta tapetai

kaktuso burbulas
lyg dygliakiaulė prie upės
rauko nosį
per daug vandens

lyja pro stogą


4

palankus vėjas
malūnui

glėbį pagalių
pakloju ant palangės

prisuks sparnus
Dulsinėja


5

eini
pasroviui
prieš srovę
apsisuki

kiek
išlikimo
suokalbininkų
upės dugne
kojų pirštais
spragt

sustunga
Achilas


6

upėtakis
šokantis skrydžiui
per tirpstantį ledyną
gyvenimo tėkmei

ant durklo rankenos
išraižytas


7

rytais
kalbam
apie sparnus

po sprogimo danguj
plunksnom užklojusio
smulkmenų
preciziką


8

plieninės žirklės
karpo debesis
po kojomis krinta
kamanos
pentinai

joji atbulas
šnervėse žirgo
kanopų perkusija

iš nerimo
kuriantis
naują visatą
Vėžio žvaigždyne


9

Dievo rankoje
skalpelis
pjausto kopėčioms
rėžius
iš savo nugaros
takus

kopti kibti šliaužti
moko
beviltiškai
beviltiškus


10

lipk
iš pušies
visas miškas
tavo aromatais
permirkęs

paspygliui
palapiui paplaukiui

kankorėžiais
mėtomės


11

į tavo kūną
įskiepiju medį
lapuoti
šaknytis

tvarsčiuose
be sankcijų


12

aš iš miško
tave
nupėstinu

sraige
au revoir


13

mes nerimo
valkatos
bestuburiados
skriptuose

slanksteliai
slanksteliuose

girgžd antys
prieš skrydį


14

pavydūs kaimynai
dovanoja
elektrinį paspirtuką
ir gatvę

važiuoti
į tuštumą


15

iš mėlyno miesto
šakučių lovų kaminų
interjero įkalinusio chaosą

į banguojančią
debesų ekstazę

išsiskaidyt