Kelyje į Damaską [i] finalinis epizodas [/i]

Vieną dieną iš
Malūnsparnio
Į dykumą iškrito
Plikas vyras
Su juo dar
12 juodvarnių
Jis prakalbo į
Mus švabiškai dabar
Jūs būsite laimingi
Ir surinko su
Savo juodai apsi
Rengusia gauja
Viską ką turė
Jome pinigus
Telefonus laikro
Džius net batus
Aš neiškart paju
Tau man vėliau
dašunta bet
Paskiau jausti
Ėmiau kaip iš
Smėlio per padus
Ir tarpupirščius
Aukštyn kažkas
Kyla labai pana
Šus į laimę vis
Aukštyn ir aukštyn
Lig juosmens
Paskui ligi krū
Tinės kol galiau
Siai visą kūną
Užliejo laimės
Banga ir išskė
Tęs rankas ir
Atkraginęs gal
Vą į Saulę jaus
Mingai ir kartu
Žiauriai laimingai
Suvapėjau pagali
Au neturiu nieko