žiūrėk pro mikroskopą

Jeigu galėčiau, save išnarpliočiau po mikroskopinį gabalėlį. Pusė viso to šiukšlyno išmesčiau lauk. Nueičiau ir paprašyčiau iš paukščio laisvės, iš vandens ramybės ir iš miško žalių akių. Tada visas gėrybes šlifuočiau dieną naktį, atsargiai, pamažu, su meile. Įstatyčiau jas ir užpildyčiau visas tuštumas buvusiame fizikiniame ir dvasinime kūne, kad pasijausčiau kaip mūza arba šventovė. Tada viskas būtų kitaip, tada aš būčiau kitaip.
Pavasariai kvepėtų, saulė kikentų su manimi ir gėlės žydėtų vien man prisilietus. Pamirščiau nykias rudens dienas, šaltą lietų, daugiau niekad nebesilankyčiau ten kur nederėtų, būčiau kitaip.
Aš galėčiau tiek daug dovanoti, jei žinočiau kaip. Galėčiau tiek daug dovanoti, jei mokėčiau kaip.