Ji turėjo išvykti toli į svetimą šalį. Prieš išvykdama, trumpai prisėdo. Tuomet netikėtai už lango pasirodė šventiškai baltas pašto balandis. Paprastai čia tūpdavo įprasti pilki miesto balandžiai, net įkyrėdavo. Sniego baltumo, puošnus, su įmantria dvigubos vėduoklės uodega − pasakiškas nutūpė ant balkono turėklo, kad būtų gerai matomas, pažvelgė į vidų atsiųsdamas gerą žinią, apsisuko nežemiškas, dar kiek patūpėjo ir išskrido palikdamas prisiminimą. Ji netrukus išvyko į sėkmingą kelionę, o tokių pranašų, siųstų, neužsakomų nei anksčiau, nei vėliau niekur aplink neteko matyti.