Rašyk
Eilės (77176)
Fantastika (2259)
Esė (1534)
Proza (10801)
Vaikams (2629)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tai turėtų patekti į 6 bagatelių ciklą, nes dabar ten tik 4, ši būtų penktoji.

Šią naktį sapnavau Hitlerį. Jis visai nebuvo agresyvus, nervingas ir negestikuliavo, kaip įprasta jį vaizduoti. Tai buvo ramus, tylus gal keturiasdešimtmetis vyras. Su uniforma. Jis beveik nekalbėjo, kalbėjau tik aš, nors sapnas buvo begarsis, kaip nebyliame kine, bet esu tikras, kad jis buvo nekalbus. Nežinau, ar jis mane girdėjo, gal tiesiog skaitė mane iš lūpų. Aš stengiausi kalbėti raiškiai ir išraiškingai dėliojau lūpas į konkrečias figūras arba konstrukcijas. Jis mane suprato. Visur jį vedžiojau, viską rodžiau, apie viską pasakojau. Kai ką jis žymėjosi savo blonknote.

Vėliau prie stalo (mes gėrėme kavą turbūt Laisvės alėjoje) parodė savo piešinius. Visi jie buvo nespalvoti ir vaizdavo daugiabučius su pastatytais prie jų automobiliais. Aš perklausiau, ar ne geriau būtų viską nuspalvinti, jis sutiko ir tuoj pat ėmėsi darbo. Piešiniai tikrai buvo gražus ir ryškiaspalviai: mėlynos tojotos, žali citroenai, raudoni opeliai ir juodi bemwai. Bet Hitleris iš mano veido suprato, kad aš nesu iki galo patenkintas, todėl prie antro kavos puodelio dar kažką pripaišė. Dabar eskizai nušvito pilnatve: prie kiekvieno automobilio atsirado žmonės, vieni kažką dėjo į bagažines, kiti sėdosi arba lipo iš mašinos, vienoje audinėje grakšti blondinė buvo susikorusi kojas su aukštakulniais ant panelės ir pūtė dūmą pro atvirą langelį. Prie vieno automobilio vaikai žaidė futbolą ir piktas dėdė kreivai žiūrejo į juos pro petį, matėsi, kad tuoj prasidės konfliktas. Piešiniai buvo tokie gyvi, kad aš susižavėjęs šūktelejau: wau, tu tikras dailininkas. Aišku, jis negirdėjo, nes sapnas, kaip sakiau, buvo begarsis, tačiau, garantuoju, jis perskaitė viską iš lūpų ir kukliai nuleido akis. Toks jis buvo fainas.
Paskui mes miegojome, aš užleidau jam savo lovą, turbūt paklusdamas hierarhijai. Jis nesipriešino. Miegojo su uniforma ir batais. O ką, jis gi fiureris. Aš miegojau kažkur ant grindų.

Kitą dieną kažkas paklausė manęs: ko tu su juo tampaisi? Klausimą perskaičiau iš lūpų. Mano lūpos sudėjo tokį atsakymą: jis gi fiureris, jis man patinka, jis visai ne toks.
2022-04-28 13:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-28 20:48
devintas_aukštas
Sapnai yra sapnai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-28 19:20
Kaimo japis
Primityvumas neruri ribų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-28 18:17
Džokeris
Pasirinktas pasakojimo kampas ganėtinai nestandartinis, nors prisipazinsiu, pradzioje šiek tiek suerzino visi tie jis, buvo, mane:

Jis visai nebuvo agresyvus, nervingas ir negestikuliavo, kaip įprasta vaizduoti. Tai buvo ramus, tylus gal keturiasdešimtmetis vyras. Su uniforma. Jis beveik nekalbėjo, kalbėjau tik aš, nors sapnas buvo begarsis, kaip nebyliame kine, bet esu tikras, kad jis buvo nekalbus. Nežinau, ar jis mane girdėjo, gal tiesiog skaitė mane iš lūpų. Aš stengiausi kalbėti raiškiai ir išraiškingai dėliojau lūpas į konkrečias figūras arba konstrukcijas. Jis mane suprato.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-28 13:41
Kormilecaitė
Įdomiai. Atrodytų, slidi tema, bet nėr prie ko kabintis. Taip lengvai , sklandžiai susiskaitė.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą