Stiklas ar šilkas

Lengva nebūtų,
jei rinktis reikėtų tarp stiklo ir šilko, atmetus
švelnumą, skaidrumą, lengvumą ir sunkį. Plonumą ir storį.
Tai būtų lyg bangos be putų
arba lyg dangus be kometos,
bausmė be kaltės. Dovana, kurios niekas nenori.

Jei renkantis vieną tik – stiklą ar šilką –
neleistų galvoti nei apie langą nei apie suknią,
ir laiko galvoti neduotų, neduotų
juodos nei baltos, o tik spalvą vienintelę pilką,
pilkumo bedugnę,
kur oro gulėtų daug sluoksnių naudotų


suspaudusių bendrąjį šaltį abipus.
Tą, galima būtų vadinti jį – štai kas.
Tą šaltį, be abejo, statų.
Viršūnėn to jausmo užlipus
atrasti lietimų mozaikas.
Kvėpuojant dejonę visatų.