Patalynė man kvepia levanda.
Na o nuovargio slėnyje sklinda
netikrumo gandai ir jie lenda
atmintin, ją užpildo lyg indą,
tai sapnai, po kurių nepabunda
net vanduo, nesustingti jis bando,
ir, atrišdamas prieblandų pundą,
apibarsto kiekvieną rakandą,
ir pulkai amžinybių jau skrenda
skambant vis dar patinkančiam rondo,
gramofonas kol kas dar negenda,
tai legenda muziejinio fondo,
taip, tai muzika, likus iš andai,
ja takus praeity toj pamindai,
kam užuolaidos tavo verandai,
kai pražydo joje tamarindai.