Triukšmo šmėkla

Kiek žvilgsnis aprėpia – plaukai
debesų – kaip ph glass fortepijoninis šaltis. ٭
Šį sykį tokia eilinė vieta matymo prieplaukai.
Anksčiau matymas prairkluodavo pro šalį. Ties

tokiom pažiūrų monotonijom inkarų
neišmesdavo, bet ne šį sykį. Ne šį.
Tyla man karu
dvelkia, ypač prieš pačią jo pradžią, panaši

į triukšmo šmėklą. Todėl ir tyla tai.
Būdinga koncerto salei po koncerto,
būdinga palatai,
būdinga viskam, kas neturi sverto

pabaigai, pabaigai nė poros kozirių,
tiesiog pabaigai jeigu ką. Jei
pasmerkimo kelias, jei įgūdžiai aukos, turiu
ko nors bent jau akimirkai ypatingajai.

---------------------------------------------------------
٭aliuzija į G. Klimt Der Beethovenfries