(K. Navako „Neperskaitytoms knygoms”)
Perskaitytos knygos moja man iš pavėsių, giriasi įlenktu kampu, pageltę jų puslapiai kelia šypseną.
Perskaitytos knygos valosi mano pirštų antspaudus, neapsiriboja vienu mylimuoju, ir aš linkiu joms sėkmės.
Perskaitytos knygos leidžias žemyn gondoliniais keltuvais, laisto naujus laukus savo spaudos ženklais.
Perskaitytos knygos šoko šalia mano ėdžių ir šoks šalia mano karsto.