Vienuolika : Vienuolika

Visi žino,
kad kai vienodi skaičiai
sušvinta
elektroninio laikrodžio fasade -
dešimtys žmonių puola galvoti norus.
23: 23
Vienas prašo, kad vakarais būtų,
ką apsikabinti.
Kita svajoja apie raudoną Mini Cooperį.
Trečias juokiasi -
galvoja, kad viską jau turi.
Prašo, kad liktų.
Tik.
23: 24
Vienas apsikabina save.
Kita sapne lekia greitkeliu.
Trečias prieš miegą perkrato galvoje viską, už ką šiandien - ačiū.
07: 00
Šventa dovana - atsikelti iš ryto.
Vienas visą naktį žiūrėjo į lubas.
Nemiegojo.
Kita dengiasi galvą patalais.
Trečias keliasi greitai -
nori patirti daugiau.
11: 11
Sako, kad taip ateina angelai.
Bučiniais ant lūpų,
kai šnekasi be žodžių, jaučiantys jausmus.
Stipriai.
Atvažiuoja naujos meilės vagonas -
tavęs link.
Mano. Tavo. Savo sparnais kai pakylu, stebiu gyvenimą,
kuriame vaikštau po stotį
ir išvykstu į solo kelionę -
ar pažinsiu save, kai vėl išlipsiu čia
grįžusi?
Pasirašau į savo telefoną šią mintį -
kaip lipnus popierėlis ateityje
jis man primins,
kad šiandien drąsiai išvažiuoju -
susipažinti su savimi,
nors jau šitiek metų paguldau ir pakeliu save
tuose pataluose.
Gal už dar vienos vasaros -
aš būsiu ne tik pasikeitusi nuotraukose,
palyginus su tomis - iš pernai.
Gal už dar vienos vasaros -
maudysimės nuogi mūsų upėje
ir pasakas - tau per lūpas - paseksiu,
kad užmigtum greičiau.
Iki ryto, kitų skaičių laikrodyje -
atrakinsiu save.
Visam laikui. Įsileisiu namo.


2022 04 08 Beklausant G. Vilkickytės.