♡

Užklupta šilkinių akių
Nuslėpta nuo visų

Saugaus tarp gniaužtų suglaustų
Nesuteptas lietaus šlakas 

Krinta ant manų plaukų

Čia pat ir šnarančio vėjo pliūpsnis akmeninis

O kur dar Perkūnas, svaidantis žaibus auksinius

Trokštantis mirties manos

Te tavo rankų stiprumas  išvaduos

Suteiks atokvėpio, o kūną saugos  dieną iš dienos