Kančia

laukėme aviacijos pasirodė paukščiai
priekin atkištais kelrodžiais snapais

ant stalo guli neplauti šaukštai
stalas tokia ardvė pokalbiams
atrodanti visuomet plokščiai

kad asmenys ir pašnekovai
gali keistis niekada netikėjau
visagaliu retkarčiais tikėjau
gal todėl apsigaudavau itin retai

visgi nesuprantama kančia
buvo po marškiniais slepiamo
peilio ašmenys
badydavo po šonkauliais giliai

bausti negalima pasigailėti
ant stalo guli merga iš Kelmės
į dangaus pusę nukreiptos
styro krūtys

savimi neabejoju žinau
mano mintys lūšys
prasta poezija yra orkų pokalbiai
ji užpelenguojama lengvai