Dar kartą pabusti

kai kūną pjausto
chirurgai daktarai
aštriausias skalpelis
kraujuotas veidrodyje spindi
ląsta krūtinės
kaip skerdiena atverta
kraujas juodas
po truputi
jau nuteka
atsiskiedžia
plona rožine juostele

širdis
lyg žynio rankose
ant aukuro Tenočitlano piramidės

nusviro mieganti galva
dar prieš pabundant
bus naktis ilga
prie lovos sėdi
slaugė
ir abejingai kramto
bulką su daktariška dešra