tą pilnatį atsimenu lyg gyvastį,
baltą žiedelį kūnų dykumoj.
per pirštų sąjungą akloj tyloj
virpėjimą lyg drebulės pavasarį.
kodėl tokia tyli daina drugelio buvo?
kodėl naktis pavydi dienai šilumos?
mūsų alsavimas pražuvo
juodos nakties akloj tyloj.
ir pilnaties daugiau nebuvo,
ir plaukus taršė vasaros gaiva.