jie it peralkę šunys
pavasarį
virpėdami akimirksniu
permirksta vienas kitu
patys apsipila
lipniausiu napalmu
atsiduodami besąlygiškai
gaisro malonei
nors išsenka
iki sausrotų dykynių,
prisisemia jūras
gyvybės
atsiveria
visatos akivarai
ir šypsosi laikas
jiems


Melkis






