Tavo meilė kaip sniegas

tavo meilė
kaip sniegas
lengvai krentantis
ant mano blakstienų
ištirpsta

ji atsakė
tai laužas
kuris virpindamas naktinį orą
sudegina
atskridusius į šviesą

po to negailestinga jėga
pritraukė ir sujungė
jis tirpo švelnume
ją degino aistra
patikėjo
meilė amžina
bet ne iki karsto lentos

paryčiais
reikės
prigesinti tą laužą